Čia viskas nauja ir taip įdomu. Viršuje vamzdžiai visokie, kaip kokiam fabrike. Visa aplinka nuteikia darbingai ir apskritai yra įdomu. Kavos dar nėra, gerti kavos ir valgyti dar negalima. Ta prasme galima valgyti, bet nėra kur, nėra šaukštelio jogurtui. Užtat yra kompiuteris ir galima dirbti. Galima ir vaikščioti, į tualetą nueiti galima jau – viskas yra atvira ir atidaryta.
Lempos iksų formos, labai įmantrios ir modernios. Viršuje įmontuoti kažkokie tai įdomūs kondicionieriai, ar kas ten, kažkokie įdomūs prietaisai. Juos įstatė čia vakar ar užvakar. Dabar visur gręžia ten tolumoj ir kažką ten kalba. Tokia suirutė ir panašu, kad mažai dar kas dirba, tik patys darbščiausi. Ir aš esu tarp jų, galiu pasigirti.
Persikėlimas nesukėlė labai daug žymesnių rūpesčių. Apskritai – būti čia gera ir įdomu naujoje vietoje. Greitai ir įmonės pavadinimas bus kitoks, o čia tai jau išvis įdomu. Keisis visa istorija, visas mentalitetas. Pokyčiai man patinka, apskritai pokyčiai yra geras dalykas.
Rašytojo dienoraštis
Liepos 23d. ir puikus gražus vasaros rytas, nors ir vėsokas. Šiandien pabudęs iš karto pradėjau rašyti. Rašau ir dabar, nes ką gi aš daugiau darysiu. Nauja kėdė yra patogi ir daug patogesnė negu sena. Aš matau septynias natas, kurios skamba savo oktavomis violetiniame nakties danguje žalioje rimties akyje, lengvame jūros supavime, ten, kažkur, kur yra viskas ir nėra kartu nieko. Kondicionieriai gal tikiuosi nepūs per smarkiai, kad neperšaldytų mano imlios rašytojiškos gerklės.
Persikėlimo šventė
Ne prisikėlimo kaip krikščionybėje. Persikėlimo. Visi dabar taip švenčia persikėlimą, kad ant stalo padėta net šampaniuko (šitas tik tarp mūsų, ne viešumai). Persikelti iš tiesų taip gera, tai kaip prisikėlimas. Net žodžiai panašūs – persikėlimas ir prisikėlimas. Pro langą lietuviškas gyvenamasis namas, prisikeliantis rajonas. Vėlgi prisikėlimas. Prisikelti gera, o persikelti irgi gera, taip kaip naujas dvasinio atgimimo vėjo gūsis naujose komercinėse patalpose. Pakelkime putojančio šampano taures už gyvenimą!